- kriugždėti
- kriugždė́ti, kriùgžda, -ė́jo intr. 1. trupėti: Kaulas kriùgžda J. 2. išduoti trynimosi garsą, grikšėti: Kodėl tep kriùgžda šita duona, turbūt su žemėm? Alk. Kremzlė dantyse kriùgžda bevalgant J. Duonoj daug žemių: kap kandi, tai kriùgžda Kt. Sulaužytas kaulas kriùgžda Sb. Labai šalta naktis, net sniegas po kojom kriùgžda Ds. Lova sena, pajudini kiek – kriugžda Ėr. Kažna prieš ką langinės taip kriùgžda, gal bus oro atmaina? Pg. 3. verkšlenti: Vaikas kriùgžda, tėvai guli, negirdi Ėr. 4. judėti, klebetuoti: Jei šynas (ratlankis) kriùgžda, tai aš su tuo ratu nevažiuosiu Rm. \ kriugždėti; iškriugždėti; sukriugždėti
Dictionary of the Lithuanian Language.